- molija
- molijà sf. (2) Trk, Slnt, Užv, Kv molio žemė, molynas: Prie vieškelio, ožkamiestyje, saulės pusėje, atkalnėj, trys dešimtinės geriausios molijos Vaižg. Kur molis stovi, ten molijà J. Vietoms ir mūsų žemė yr gyva molijà Vvr. Kol nesudžiūvo, reikia apekėti tą molìją, o paskui nė su dantimis nebeįkąsi Vvr. Molijà bjauriausioji, išrauti runkelio negaliu! Vkš. ║ molėtas jūros dugnas: Molìjoj (ant molijos) nei menkių, nei plekšnių nepagausi Plng.
Dictionary of the Lithuanian Language.